Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos
programinės nuostatos
2020 m. Seimo rinkimai

ŠEIMA    SVEIKATA    SAUGUMAS

LIETUVA – VERTYBIŲ IR GEROVĖS ŠALIS

Mieli Lietuvos žmonės!

MŪSŲ VERTYBĖS

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos veiklos pagrindas yra krikščioniškosios vertybės, kadangi visi žmonės yra Dievo vaikai ir visi esame prieš jį lygūs, nepriklausomai nuo tautybės, politinių įsitikinimų ar socialinio statuso. Esame lyg viena didelė šeima. Palaikome tradicinės šeimos, kaip pagrindinės visuomenės ląstelės, vertybes. Politinę ir visuomeninę veiklą vertiname visų pirma kaip sąžiningą ir atsakingą tarnavimą kitam žmogui ir valstybei.

    „Jei Dievas žmogaus širdyje, jo gyvenime yra pirmojoje vietoje – visa kita savo vietoje“

                                                                            (šv. Augustinas)

 Ypatingai svarbios mums yra moralinės vertybės ir socialinis teisingumas, visų pirma krikščioniškoji žmogaus vizija ir socialinis solidarumas. Keliame sau tikslą įgyvendinti ir ginti pagrindinius mūsų kultūros ir civilizacijos idealus: šeimą, gyvybę, tiesą, teisingumą, orumą ir garbę.

Atėjo laikas, kad Lietuvos gyventojai, kuriems krikščioniškosios vertybės, tapusios mūsų valstybės bei tapatybės pagrindu, turėtų tikrąjį atstovavimą Lietuvos politinėje scenoje. Kad visi žmonės, kuriems vertybėmis grindžiama, sąžininga ir teisinga Lietuva yra svarbi vertybė, o laisvė reiškia atsakomybę, primintų apie savo idealų įgyvendinimą viešajame gyvenime. Lietuvos politinėje scenoje šias vertybes įgyvendina Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Mūsų veiklą ir rinkimų programą siekiame grįsti Jono Pauliaus II mokymu, kurio tezes Jis išdėstė enciklikoje „Veritatis Splendor“:

„Reikia pastebėti, kad politikos srityje vadovų ir pavaldinių santykių tiesumas, viešosios administracijos atvirumas, viešųjų reikalų nešališkumas, politinių priešininkų teisių gerbimas, paprastųjų ir karo lauko teismų kaltinamųjų teisių gynimas, teisingas ir garbingas viešųjų išteklių naudojimas, abejotinų ir neleistinų priemonių valdžiai įgyti, išlaikyti ir sustiprinti atmetimas – tai vis principai, kylantys ir ypatingos svarbos besisemiantys iš asmens transcendentinės vertės ir iš objektyvių moralės reikalavimų valstybių funkcionavimu“.

VADOVŲ IR PAVALDINIŲ SANTYKIŲ TIESUMAS

Valdžia turi mokėti išgirsti, įsiklausyti į tai, kuo žmonės gyvena, į jų problemas, lūkesčius. Tautos išrinktieji turi pasirūpinti kiekvienu žmogumi, kiekviena šeima. Ypatingas valdžios dėmesys reikalingas pažeidžiamiausiems mūsų šalies gyventojams. LLRA-KŠS visuomet stojo ir stos silpnesniųjų pusėn. Kovojome ir kovosime už tai, kad kiekvieno žmogaus gyvybė, ypatingai negimusių vaikų gyvybė sulauktų mūsų šalyje tinkamos teisinės apsaugos, pasisakome už darbuotojų teisių ir socialinių garantijų išplėtimą, siekdami apsaugoti visų pirma darbo nerandančius gyventojus, asmenis, patiriančius nepriteklių ir dėl koronaviruso epidemijos nukentėjusius asmenis. Ypatingai sieksime padėti ir pasirūpinti jaunais ir senyvo amžiaus žmonėmis bei daugiavaikėmis šeimomis, t.y. visais tais, kuriems reikalinga papildoma valstybės parama tam, kad jie galėtų gyventi oriai. Pasisakome už sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos finansavimo didinimą. Tai ypatingai svarbu šiuo koronakrizės laikotarpiu. Susiklosčius ypatingai ir sunkiai padėčiai, niekas, nė vienas Lietuvos gyventojas negali likti vienas ir be pagalbos. Kiekvienas su nelaime susidūręs žmogus nusipelno valstybės ir savivaldybės paramos ir pagalbos. Todėl savo programoje daug dėmesio skiriame į šeimas orientuotai politikai, socialiai orientuotai politikai bei viešojo intereso apsaugai. Balsas, atiduotas už LLRA-KŠS, yra balsas, atiduotas už žmonėms rūpimų klausimų sprendimą.

ARČIAU ŽMONIŲ, ARČIAU ŽMONĖMS RŪPIMŲ KLAUSIMŲ

Mūsų žodžius ir siekius grindžiame realiais veiksmais, siekdami piliečių gerovės. Šiuos darbus labai aktyviai vykdo mūsų atstovai Seime, valdančiojoje koalicijoje, Europos Parlamente, Europos Taryboje, taip pat LLRA-KŠS valdomos arba bendrai valdomos savivaldybės, kurios, būdamos arčiausiai žmonių, geriausiai žino jų problemas ir poreikius. Todėl manome, kad savivaldybės turėtų įgauti daugiau svertų ir taptų savarankiškesnės finansiniu požiūriu, kad galėtų geriau įgyvendinti tarnavimo žmonėms politiką. Tose savivaldybėse, kuriose LLRA-KŠS atstovai sudaro daugumą, nuolat įgyvendinami perspektyvūs ilgalaikiai investiciniai projektai, kurie tarnaus kitoms mūsų Tėvynės kartoms: statomi vaikų darželiai, neįgaliųjų dienos centrai, ligoninės, investicijos nukreipiamos į kultūros ir švietimo objektus, kartu prisilaikant biudžeto fiskalinės drausmės principų. Žiūrėdami į ateitį, remiame vietos bendruomenių stiprinimą, nes būtent jos yra geriausia vieta veikti siekiant bendros gerovės. Nesiekiame valdžios bet kokia kaina, norime tik, kad mūsų partijos dalyvavimas valdžios struktūrose būtų priemonė siekiant pagerinti gyvenimą mūsų šalyje. Einame kurti ir jungti žmones, o ne skirti juos, einame tarnauti, o ne valdyti.

TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGA

Tautinės mažumos praturtina Lietuvą kultūriniu ir istoriniu požiūriais, o tautinė ir kalbinė įvairovė yra vienas didžiausių mūsų šalies lobių. Mūsų valstybėje nuo amžių darniai sugyveno įvairių tautybių žmonės – lenkai, rusai, ukrainiečiai, žydai, vokiečiai, totoriai, karaimai, latviai, prisidėdami prie bendros valstybės kūrimo. Tautinės mažumos turi būti visų pirma laikomos lygiaverčiais mūsų šalies piliečiais, smerkiame kai kurių politikų bandymus sukiršinti visuomenę tautiniu pagrindu.

SUSIVIENIJĘ ĮVAIROVĖJE

Tautinių mažumų teisinė apsauga Lietuvoje turi būti grindžiama tarptautinės teisės normomis. 2004 metais Lietuva tapo Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybe nare. Bendrijos šūkis yra „susivieniję įvairovėje“, todėl ES skatina valstybes ypatingą teisinę apsaugą užtikrinti tradicinėms tautinėms ir kalbinėms mažumoms, kurioms priskirtini ir Lietuvoje gyvenantys lenkai, būdami autochtoninė mažuma. Nurodytų grupių teisių apsaugą užtikrina sutartys, o ES, svarstydama šiuos klausimus, vadovaujasi Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, valstybėms narėms pateikiama kaip sektinas pavyzdys. Šioje konvencijoje vienareikšmiškai apibrėžiamos tautinių ir kalbinių mažumų teisės, kurios privalo būti saugomos. Lygiagrečiai valstybės įpareigojamos laikytis nustatytų standartų ir besąlygiškai saugoti kalbines, kultūrines teises bei teises švietimo srityje, teisę puoselėti jų tapatybę be jokio diskriminavimo šiuo pagrindu. Užtikrinant tautinių mažumų teises, papildomai siūlome vadovautis Europos regioninių ir mažumų kalbų chartija, kuri turėtų tapti Lietuvos teisės sudėtine dalimi. Visi Lietuvos gyventojai turi būti susivieniję įvairovėje.

NEVARŽOMAS SAVO TAPATYBĖS PUOSELĖJIMAS

Tautinei mažumai priklausantiems asmenims, deklaruojantiems savo tautybę, kultūrą ar tradicijas bei savo tautos kalbą laikantiems gimtąja kalba, privaloma užtikrinti besąlyginę teisę laisvai, vieniems ar su kitais, reikšti, saugoti ir puoselėti savo tautinį, kultūrinį, kalbinį ir religinį tapatumą. Tarptautiniai standartai taip pat numato, kad nurodytiems asmenims privaloma užtikrinti, kad jie laisvai, privačiai ir viešai, galėtų vartoti savo mažumos kalbą bei savo pavardę ir vardą vartoti mažumos kalba. Neleistini yra bet kokie veiksmai, kuriais būtų siekiama asimiliuoti tautinėms mažumoms priklausančius asmenis prieš jų valią bei veiksmai, kurie sukeltų tautinius pokyčius teritorijose, kuriose gyvena tautinės mažumos. Vardas ir pavardė yra žmogaus nuosavybė, kuriai būtina užtikrinti teisinę apsaugą – tiek pagal civilinės teisės, tiek administracinės teisės normas. Vardas ir pavardė yra teisiškai saugotina vertybė dar ir dėl emocinio ryšio, kokį žmogų sieja su jo vardu ir pavarde. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad pavardė laikytina ne tik asmens nuosavybe, bet ir visos šeimos nuosavybe.

Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje nurodyta, kad tose teritorijose, kuriose gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, ypatingą teisinę apsaugą privalu užtikrinti tautinių mažumų švietimui, grindžiamam vaikų mokymu mokyklose jų gimtąja kalba.

PAKARTOTINIS PRIVATIZAVIMAS IR AKTYVUS NUOSAVYBĖS TEISIŲ ATKŪRIMAS

Valstybė privalo besąlygiškai rūpintis privačios nuosavybės apsauga. Ištisos Lietuvos gyventojų kartos dirbo tam, kad jų palikuonys turėtų pagrindą, reikalingą užtikrinti socialinį vystymąsi ir ramų savo šeimų kitų kartų gyvenimą. Kai LLRA-KŠS prisijungė prie koalicijos Vilniaus miesto savivaldybėje, sostinėje žymiai išaugo grąžinimui suprojektuotų sklypų skaičius. Šiemet suprojektuota 1100 sklypų, o nuo 2018 metų iš viso – 1846. Didelė dalis asmenų, taip ir neatgavusių savo tėvų žemę, jau iškeliavo anapilin, tuo tarpu kiti pralobo jų sąskaita. Tais atvejais, jei žemės grąžinimas natūra yra neįmanomas, siūlome mokėti kompensacijas už negrąžintą žemę (nuosavybę) taikant rinkos kainas. Vienareikšmiškai raginame pagreitinti nuosavybės teisių atkūrimo Vilniuje procesą, taip pat reikalaujame aktyvios per paskutinį karą ir sovietmečiu užgrobtos nuosavybės grąžinimo politikos.

LIUSTRACIJA – VALSTYBĖS SAUGUMO GARANTAS

Pasisakome už visuotinę viešojo gyvenimo, ypatingai politinio mūsų šalies gyvenimo liustraciją, kuri užtikrintų visapusiškai sąžiningos ir suverenios valstybės funkcionavimą. 2015 m. Seimas dar kartą 75 metų laikotarpiui įslaptino buvusių slaptų bendradarbių pavardes. Tai vertiname kaip valstybės saugumui itin kenkiantį veiksmą. Tenka apgailestauti, kad įslaptintus, visuomenei neatskleistus asmenis ir toliau gali šantažuoti užsienio valstybių tarnybos arba asmenys, gavę prieigą prie jų asmeninių bylų. Įslaptintų asmenų gali būti prašoma atlikti tam tikrus Lietuvai žalingus veiksmus, ką, beje, patvirtino Valstybės saugumo departamento vadovas. LLRA-KŠS jau kelis metus siekia buvusių specialiųjų tarnybų slaptų bendradarbių pavardžių atskleidimo. Liustracijos įstatymo projektą LLRA-KŠS frakcija įregistravo 2017 m. rugsėjo mėnesį, tačiau jis buvo atmestas po pateikimo. 2018 metais frakcija vėl pateikė projektą ir tų metų birželį po pateikimo jis buvo priimtas. Tolesnis jo svarstymas buvo ilgai atidedamas. 2020 metų birželio mėnesį Seimas po svarstymo ir vėl atmetė Liustracijos įstatymo projektą. Liustraciją įvykdyti būtina. Slaptų tarnybų buvusių bendradarbių paviešinimas leis užkirsti kelią jų šantažavimui, o tai savo ruožtu padidins valstybės saugumą. Kita vertus, liustracijos įvykdymas leis išsklaidyti abejones dėl įvairių su politikais siejamų įtarimų ir neaiškumų.

ŠIUOLAIKINĖ E-ADMINISTRACIJA

Svarbu užtikrinti plačią visuotinę prieigą prie e-administracijos, kuri suteiks galimybę kiekvieną klausimą išspręsti nuotoliniu būdu. Kylant civilizaciniams iššūkiams, Lietuva turėtų rasti išteklių ne tik užtikrinti visiems gyventojams nemokamą prieigą prie plačiajuosčio interneto, bet ir sudaryti sąlygas bet kokį klausimą išspręsti naudojantis internetu. Pateikiame visuotinio viešųjų paslaugų suskaitmeninimo privalumus:

• E-administracijos įdiegimas savaime reiškia būtinybę modernizuoti esamą administraciją, o tai žymiai pagerins paslaugų kokybę ir leis išvengti nebūtinų išlaidų.
• Automatizuotos nuotoliniu būdu veikiančios paslaugų sistemos sukūrimas žymiai padidins jos skaidrumą ir sumažins korupcijos tikimybę.
• Visos šalys sutaupys laiko ir pinigų.
• Neįgalieji asmenys turės geresnę prieigą prie valstybės administracijos teikiamų paslaugų.
• Įstaigos bus geriau prieinamos – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę.
• E-administracijos sistemos yra pigiausiais ir efektyviausias būdas įgyvendinti piliečių teisę gauti viešą informaciją.

Automatinei sistemai perėmus tam tikrus viešųjų įstaigų teikiamų paslaugų procesus, sumažės darbuotojų apkrovimas. Sutaupytą laiką jie galės skirti spręsti esminius, o ne techninius klausimus. Tai yra ne tik būdas sutaupyti, bet ir žymiai pagerinti siūlomų paslaugų kokybę.

ĮSTAIGOS ARČIAU GYVENTOJŲ IR DVIEJŲ PAKOPŲ SAVIVALDA

Gyvenant mūsų šalyje, susidaro įspūdis, kad valdžią, valstybės viziją ir piliečių lūkesčius skiria didžiulė praraja. Dar praėjusios kadencijos Seime kėlėme klausimą dėl valdžios decentralizavimo, o į šią programą įtraukėme konkretų pasiūlymą, kaip praplėsti vietos savivaldos teises. Pasisakome už dviejų pakopų vietos savivaldą mūsų šalyje.

Visuotiniuose rinkimuose renkamų savivaldybių tarybos narių skaičius (1524 tarybos nariai) Lietuvoje yra per mažas. Kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Vilniaus miesto, vienas tarybos narys atstovauja net keliolikai tūkstančių gyventojų. Tai gerokai skiriasi nuo rodiklių ir standartų, nustatytų Vakarų šalyse. Savivaldos išplėtimas ir tarybos narių skaičiaus padidinimas gali būti pasiektas įvedant seniūnijose, kurių Lietuvoje yra 550, antrąjį savivaldos lygį – seniūnijų tarybas. Miestų ir rajonų savivaldybių dalies įgaliojimų perdavimas savarankiškoms seniūnijoms sustiprintų savivaldą, suaktyvintų rinkėjų ir jų atstovų veiklą. Priklausomai nuo seniūnijos dydžio, būtų galima rinkti į seniūnijų tarybas nuo 15 iki 30 narių. Labai svarbu, kad šie tarybos nariai būtų renkami kartu su rajonų ir miestų savivaldybių tarybos nariais visuotiniu slaptu laisvu balsavimu. Dėl to valstybė nepatirtų papildomų išlaidų, tačiau galėtų užtikrinti labiau demokratinius ir visuotinius atstovų rinkimus, nes, ką konstatuojame apgailestaudami, dėl dabartinės bendruomenių formavimo ar seniūnaičių rinkimų tvarkos juose dalyvauja tik nežymi vietos gyventojų dalis. Tam nereikėtų ir jokių papildomų savivaldybių valdymo išlaidų, nes šios struktūros veiktų seniūnijų patalpose. Būtų įdarbinta tiek pat darbuotojų (5-8 asmenys, priklausomai nuo seniūnijos dydžio), tačiau būtų sukurta vietos savivaldos institucija, turinti savo funkcijas, biudžetą (kad ir nedidelį), kuri demokratiniuose rinkimuose rinktų seniūną bei atliktų įvairias valdymo funkcijas. Šis sprendimas leistų dar labiau priartinti valdžią prie kiekvieno piliečio – seniūnijos taryba būtų arčiausiai žmogaus, geriausiai žinotų jo problemas ir lūkesčius. Šūkis „savivalda arčiau žmonių“ būtų įgyvendintas tikrame gyvenime.

MAŽESNIS PARLAMENTAS

Lietuvos parlamentas yra per didelis. Siūlome mažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 101. Siekdami pagerinti Seimo darbo kokybę, siūlome kandidatams į Seimo narius įvesti papildomus reikalavimus. Jais galėtų tapti piliečiai, turintys tam tikrą patirtį arba žinias apie valstybės valdymą. Kandidatai Seimo rinkimuose turėtų būti bent kartą išrinkti į savivaldybių tarybą ar bent du kartus kandidatuoti savivaldos rinkimuose.

Taip pat siūlome mažinti ministerijų skaičių jų sujungimo būdu (pavyzdžiui, sujungiant Ekonomikos ir inovacijų ministeriją su Energetikos ministerija), kadangi kai kurios iš jų funkcijų dubliuojasi. Tai leistų efektyvinti ministerijų darbą, sumažinti biurokratinį aparatą ir sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigų.

TEISĖSAUGA IR SAUGUMAS

Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga nuolat pabrėžia sąžiningumo ir teisingumo politikoje svarbą. Apie sąžiningumą ne tik kalbame – visų pirma vadovaujamės juo. Puikiai žinome, kad teisėsaugą būtina reformuoti, ypatingai aktualu pagreitinti teismo procesus ir padidinti teismų pilietinę kontrolę – juolab turint omenyje, kad liustracijos procesas mūsų šalyje tebestringa. Teismai turi dirbti operatyviai ir vadovautis visuomenės interesu. Sprendimai komercinėse ir civilinėse bylose turi būti priimami greitai. Turime įtvirtinti bausmių už nusikaltimus neišvengiamumo principą. Viešajame gyvenime nėra vietos korupcijai. Su korupcija būtina kovoti ne žodžiais, o realiais veiksmais. Esame giliai įsitikinę, kad privalu atskirti verslą nuo politikos. Tęsime įstatyminės bazės kūrimą, nukreiptą ne tik į kovą su korupcijos atvejais, bet visų pirma į korupcijos priežasčių šalinimą. Taikysime griežčiausias baudžiamąsias priemones korumpuotiems tarnautojams ir politikams.

TAIKOS TEISĖJAI IR PRISIEKUSIŲJŲ TEISMO INSTITUCIJA

Siekdami padidinti piliečių pasitikėjimą valstybės institucijomis ir jų dalyvavimą valstybės valdyme, raginsime gyventojus aktyviai teikti pasiūlymus ir nuomones teisėkūros procese. Sieksime užtikrinti, kad teisinio reguliavimo sistema Lietuvoje veiktų sklandžiai, būtų paprasta ir suprantama. Siūlome įsteigti taip vadinamųjų taikos teisėjų instituciją, kuri nagrinėtų nedidelio masto ir nesudėtingas civilines ir komercines bylas, jei ieškinio suma neviršytų 2500 eurų. Siūlome, kad taikos teisėjai nagrinėtų kelių eismo taisyklių pažeidimo bylas ir spręstų smulkius kaimynų ginčus.

Be to, sieksime užtikrinti teisėsaugos darbo efektyvumą skatindami kelti teisėjų, tyrėjų ir policininkų kompetenciją. Siūlome ne tik įkurti, bet ir sustiprinti Lietuvos teisės sistemoje prisiekusiųjų teismo instituciją. Ši institucija puikiai veikia išsivysčiusiose demokratinėse šalyse ir efektyviai vykdo visuomenės švietimą, tuo pačiu prisidėdama prie korupcijos masto mažinimo ir akivaizdžiai neteisingų teismo nutarčių skaičiaus mažėjimo. Prisiekusiųjų teismo institucija padidintų visuomenės pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis.

NAUJOJI Į ŠEIMAS ORIENTUOTA POLITIKA IR BŪSTO POLITIKA

EPIDEMIJOS LAIKOTARPIU

Aktyviai palaikome bet kokią šeimas stiprinančią ir gyvybę saugančią politiką. Dar 2005 m. LLRA-LŠS pateikė Seimui svarstyti Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą, kuris buvo priimtas po pateikimo. Pakartotinai projektą teikėme 2013 m. ir po pateikimo jis buvo priimtas 2016 metais. Šeimos mūsų šalyje turėtų pagaliau sulaukti deramo dėmesio ir paramos iš valstybės, juk šeima yra pagrindinė mūsų visuomenės ląstelė, užtikrinanti šalies ateitį: demografinį augimą, ekonominę plėtrą, socialinį, kultūrinį ir mokslinį vystymąsi. Todėl būtent šeimos turi būti mūsų valstybės politikos prioritetas, o jų gerovės užtikrinimas – pagrindinis tikslas. Dabartinės kadencijos Seimas taip pat priėmė Šeimos stiprinimo įstatymą, kurį aktyviai palaikė LLRA-KŠS.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai pateikė daug į šeimų stiprinimą nukreiptų pasiūlymų. Vis dėlto dėl kilusios SARS-CoV-2 epidemijos prognozuojama, kad BVP 2020 metais susitrauks apie 7,3 proc. Valdžios veiksmai švelninant epidemijos pasekmes neturėtų nulemti socialinių programų finansavimo apkarpymo. Atvirkščiai: gyventojus turi pasiekti apčiuopiama valstybės parama, kuri artimiausiu metu didintų paklausą šalyje. Negalima leisti, kad koronakrizės pasekmės dar labiau pagilintų demografinę duobę, kuri jau dabar kelia nerimą, o į šeimas orientuota politika turi būti projektuojama keliems dešimtmečiams į priekį. Nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuvos gyventojų sumažėjo ketvirtadaliu. 1990 metais mūsų šalyje gyveno 3,7 mln. gyventojų, o dabar – vos 2,794 mln. Eurostatas prognozuoja, kad 2040 m. Lietuvoje gyvens vos 2 mln. gyventojų. Tokią padėtį lėmė du veiksniai. Pirma, sumažėjęs gimstamumas, kuris lėmė, kad nuo TSRS žlugimo šeimų skaičius sumažėjo trečdaliu. Antra, emigracijos rodiklis, kuris, vertinant proporcingai gyventojų skaičiui, Lietuvoje išlieka vienas didžiausių Europoje. Pavyzdžiui, 2016 metais iš šalies išvyko 51 tūkst. gyventojų. Sociologinių tyrimų rezultatai rodo, kad net 90,4 proc. jaunų Lietuvos gyventojų deklaruoja norą išvykti iš šalies visam laikui, jei kitur rastų gerai apmokamą darbą pagal specialybę. Tokias tendencijas fiksuojame dėl menko visuomenės optimizmo ir netikėjimo, kad situacija pagerės. Tenka apgailestauti, kad dabartinė padėtis vis dar yra palanki socialinei nelygybei gilėti ir kaimiškosioms vietovėms nykti. Pavyzdžiui, 20 proc. Lietuvos piliečių, gaunančių didžiausias pajamas, uždirba 7,5 karto daugiau nei 20 proc. asmenų, gaunančių mažiausias pajamas. Lietuva tampa demografine dykuma. Šalyje yra tokių rajonų, kurių 1 kvadratiniam kilometrui tenka vos 5 gyventojai. Gyventojų skaičiaus mažėjimas ilguoju periodu taps grėsme nacionaliniam saugumui ir valstybės ekonominiam vystymuisi. Be demografinio augimo ekonominis pakilimas yra neįmanomas. Visuomenės senėjimas neleidžia patenkinti daugelio pagrindinių poreikių. Todėl, galvodami apie šalies ir jaunų kartų ateitį, pasisakome už naująją, sustiprintą į šeimas orientuotą politiką, pateikdami visuomenei naudingus pasiūlymus, kuriais siekiame stiprinti Lietuvos šeimas.

„SOCIALINIS SKYDAS“

Dėl to Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga nutarė pristatyti programą „SOCIALINIS SKYDAS“. Seimo daugumos palaikymo jau sulaukė LLRA-KŠS į šeimas orientuotas projektas: Lietuvoje įvesta Šeimos kortelė, suteikianti daugiavaikėms šeimoms visą aibę nuolaidų ir lengvatų. Taip pat siekiame padidinti vaiko pinigus iki 120 eurų kiekvienam vaikui ir 200 eurų neįgaliajam vaikui arba vaikui, augančiam mažas pajamas gaunančioje šeimoje. Priedas turėtų būti skiriamas už vaiko priežiūrą nuo jo gimimo iki 18 metų. Vienkartinės išmokos gimus vaikui arba jį įvaikinus dydis turėtų siekti 500 eurų. Tokias išmokas valstybė galės mokėti, jei apmokestinsime finansų įstaigas ir didžiuosius prekybos centrus. Taip pat siūlome nuo pajamų mokesčio atleisti tris ir daugiau vaikų auginančias šeimas, priskirtinas mažas pajamas gaunančių šeimų grupei.

Mažos šeimoms priklausančios įmonės pirmaisiais jų veiklos metais turėtų būti atleistos nuo mokesčių. Būtiniausių maisto produktų krepšeliui turi būti nustatytas lengvatinis PVM tarifas, o kūdikių prekės (sauskelnės, pienas ir t.t.) turėtų būti neapmokestinamos. Taip pat siūlome PVM sumažinimą iki 5 proc. būtiniausių perdirbtų maisto produktų krepšeliui: grūdiniams maisto produktams, mėsos ir pieno produktams bei neperdirbtiems žemės ūkio produktams: mėsai, daržovėms, vaisiams, kiaušiniams ir t.t. Mažesnio PVM tarifo būtiniausiems maisto produktams nustatymas leistų sumažinti jų kainas, o tai būtų labai svarbu mažas pajamas gaunantiems asmenims, be to, paskatintų vartojimą.

„NUOSAVAS BŪSTAS“ IR  INVESTICIJOS Į KAIMO TURIZMĄ

Mažai urbanizuotose vietovėse būtų tikslinga inicijuoti programą „NUOSAVAS BŪSTAS“, pagal kurią gyventojai galėtų pasinaudoti parama pigių karkasinio tipo namų (Norvegijos, Kanados tipo) statybai. Programa prisidėtų prie kaimo turizmo plėtros ir leistų pasinaudoti parama fotovoltinės energijos gamybai ir mažiems vėjo jėgainių parkams. Pats laikas efektyviai naudoti mus supančią gamtą ir mūsų gražią lietuvišką žemę. Šioje programoje taip pat galėtų dalyvauti į Lietuvą grįžtantys piliečiai bei mūsų ūkininkai, ieškantys būdų išlaikyti savo šeimas. Vienareikšmiškai aktyviau turėtumėme kaip valstybė pasirūpinti didesniu šių projektų finansavimu iš Europos Sąjungos fondų.

Išmokos vaikams, valstybės parama šeimoms stiprinti bei Lietuvos piliečių, išvykusių iš mūsų šalies ieškant orių gyvenimo sąlygų, grįžimo į Tėvynę skatinimas – tai ne išlaidos, o gera investicija į ateitį. Be to, toks sprendimas turės teigiamą fiskalinį poveikį prisidedant prie vidaus vartojimo skatinimo, didins apyvartą ir įplaukas į biudžetą, gerins regionų ekonominius rodiklius.

JAUNŲ MAMŲ ĮDARBINIMO SKATINIMO PROGRAMA

Siekdami padėti šeimoms, privalome užtikrinti stabilų darbą jaunoms mamoms. Palaikysime teisės aktus, kurių tikslas yra užtikrinti nėščiųjų moterų teisių apsaugą darbovietėje, motinystės atostogų trukmę bei garantuoti joms grįžimą po motinystės atostogų į ankstesnę darbovietę, neleidžiant darbdaviui bet kokiu būdu jų diskriminuoti. Įteisinsime pataisas, pagal kurias už kiekvieną pagimdytą vaiką moters pensinis amžius būtų trumpinamas vieneriais metais. Skatinsime lopšelių-darželių statybą, ypatingai tose vietovėse, kuriose trūksta vietų ir susidaro didžiulės eilės patekti į įstaigas. Siūlome inicijuoti valstybės lygio auklėtojų įdarbinimo programą, kuri leistų darbo rinkoje likti vyresnio amžiaus moterims.

NAUJOJI KARTŲ SOLIDARUMO POLITIKA

Skubus ir ne iki galo apgalvotas euro įvedimas mūsų šalyje (šios idėjos LLRA-KŠS nepalaikė) sukėlė gyventojams daug neigiamų pasekmių. Apgailestaudami konstatuojame, kad, kaip mūsų partija ir prognozavo, euro įvedimo viena iš pasekmių buvo staigus kainų kilimas. Turėtume ypatingai rūpintis asmenimis, kuriems gresia skurdas – be atitinkamos pagalbos šie asmenys nesusitvarkys su kadaise priimtų neapgalvotų ekonominių sprendimų pasekmėmis.

Viena iš tokių grupių yra pensininkai. Mūsų pareiga yra užtikrinti orią senatvę visą gyvenimą šaliai dirbusiems žmonėms. Dėl didžiulių kainų ir senyvo amžiaus žmonių pajamų skirtumų neįmanoma užtikrinti jiems oraus gyvenimo lygio.

„TRYLIKTOJI PENSIJA“ IR „KELIALAPIS“

Sieksime, kad mūsų pensininkams būtų mokama taip vadinamoji „tryliktoji pensija“, t.y. papildomas metinis priedas, kuris bent iš dalies leistų patenkinti pagrindinius jų poreikius ir padėtų jiems patikėti, kad valdžia ir jaunoji karta vertina jų ilgametį įnašą į valstybės kūrimą. Kiekvienas pensininkas taip pat kasmet turėtų gauti 200 eurų dydžio kelialapį, kurį galėtų savo nuožiūra panaudoti sumokėdamas už apgyvendinimą kaimo turizmo sodybose ir pasirinktose mūsų šalies poilsio vietose. Ši priemonė ne tik leis suaktyvinti senjorus, tačiau kartu bus papildoma parama žemės ūkio gyvenvietėms ir skatins kaimo turizmo plėtra šiuo ypatingu koronakrizės laikotarpiu. Taip pat mūsų siekis yra pasiūlyti senjorams platesnę jų aktyvinimo programą, pasitelkiant taip vadinamuosius „Trečiojo amžiaus universitetus“, t.y. siekiame pasiūlyti senyvo amžiaus asmenims įvairias tobulėjimo veiklas, tokiais kaip nemokami kompiuterinio raštingumo kursai, praktiniai užsiėmimai ir t.t.

UŽIMTUMO POLITIKA

LLRA-KŠS pasisako prieš bandymus įdiegti naują socialinį modelį, kuris smarkiai apkarpytų darbuotojų teises ir socialines garantijas. Palaikome pokyčius, kurie skatina ekonominį vystymąsi ir verslininkų aktyvinimą, tačiau ne darbuotojų sąskaita. Yra kitų būdų pagerinti investavimo sąlygas, galima, pavyzdžiui, sumažinti mokesčius arba energijos išteklių kainas. Pasisakome prieš Darbo kodekso liberalizavimą, dėl kurio nukentėtų darbuotojų teisės ir kurio pasekmės Lietuvos ekonomikai yra abejotinos, bet tikrai sukeltų sąmyšį darbo rinkoje. Pavyzdžiui, darbo santykius liberalizavusioje Estijoje žymus ekonominis augimas dėl to neužfiksuotas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga ir toliau tęs darbus, siekdama didinti viešojo sektoriaus darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atlyginimus. Jau kelis metus, nepaisant didėjančio MMA, šios kategorijos darbuotojų atlyginimai nedidėja ir greitai gali susilyginti su minimalaus atlyginimo dydžiu. Tai būtų neteisinga, nes atlyginimas už nekvalifikuotą darbą negali būti lygus atlyginimui už darbą, kuriam atlikti būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas, didelė atsakomybė, kvalifikacija ir specifinės žinios. Siūlome keisti šių darbuotojų atlyginimų skaičiavimo metodiką, kuri jau nebeatitinka šių dienų realijų.

ŠVIETIMO SEKTORIAUS STIPRINIMAS

Aukšto lygio švietimas, mokslas ir studijos yra šalies ūkio konkurencingumo Europos ir pasaulio rinkose garantas. Švietimas yra svarbiausia darnaus vystymosi prielaida, jis keičia žmonių požiūrį ir ugdo kompetencijas kurti saugesnį, sveikesnį ir turtingesnį pasaulį, tai yra gerinti gyvenimo kokybę.

Prieš kurį laiką konservatorių-liberalų koalicijos pradėta švietimo reforma praktiškai sužlugdė gerai veikusią švietimo sistemą Lietuvoje. Susidaro įspūdis, kad šioje srityje trūko aiškios vizijos, tuo tarpu šiandien švietimo sistemą reikia tobulinti taip, kad ji gebėtų užtikrinti aukšto lygio mokymą ir atitiktų tarptautinius standartus bei darbo rinkos poreikius. Pasisakome už tai, kad, vykdant švietimo reformas, visų pirma būtų vadovaujamasi mokinių, jaunimo interesais, įsiklausoma į jų poreikius ir lūkesčius. Pasisakome už kaimo mokyklų išsaugojimą, nenutolinant jų nuo vaikų gyvenamosios vietos. Sieksime užtikrinti kokybiškas švietimo paslaugas saugioje ir naujausius reikalavimus atitinkančioje aplinkoje.

Siūlome atsisakyti ydingo „mokinio krepšelio” finansavimo principo. Siekdami darnios tautinių mažumų švietimo raidos, pasisakome už sėkmingai iki 2010 metų veikusio tradicinio tautinių mažumų švietimo modelio grąžinimą. Ir šiuo atveju yra būtinas valdžios dialogas su valstybės piliečiais, ypatingai su tautinių mažumų atstovais, kurių švietimas ir mokymas gimtąja kalba turi būti saugomi laikantis tarptautinių teisės standartų.

LLRA –KŠS partija ir toliau aktyviai kels ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimų suvienodinimo su mokytojų atlyginimais klausimus. Labai svarbu dėti visas pastangas, kad  būtų išlaikomas ir keliamas mokytojo darbo prestižas. Būtina sudaryti mokytojams tinkamas darbo sąlygas ir mokėti orų atlyginimą, kuris atitinka jų misijos visuomenėje svarbą.

ŠVIETIMO REFORMA

Bendrojo lavinimo mokyklose reikalingi pokyčiai. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje vaikai yra labiausiai apkrauti mokykloje ir turi mažiausiai laisvo laiko po pamokų. Iš kitos gi pusės, bendrojo lavinimo mokykloje mažai dėmesio skiriama bendrųjų kompetencijų (bendravimo, darbo grupėje, kūrybinio mąstymo ir kt.) bei socialiai orientuotų vertybių (savitarpio pagalbos, pagarbos vyresnio amžiaus žmonėms ir t.t.) ugdymui. Bendrojo lavinimo mokykla vis labiau praranda dorovinio ugdymo svertą, dėl to kenčia pati mokykla (patyčios prieš mokytojus, mokinius, mokyklos nelankymas), kenčia mokiniai (jų ateitis, karjera), kenčia ir visa mūsų visuomenė (dėl nusikalstamumo, asocialaus elgesio, smurto ir t.t.). Esame už vaikų ir jaunimo krūvio mokyklose mažinimą, popamokinės veiklos išplėtimą, didesnį įtraukimą bei dorovinio ugdymo tobulinimą bei tradicinių socialinių normų diegimą.

Siūlome įgyvendinti profesinių mokyklų reformą. Raginsime jaunimą mokytis ne „madingų“ profesijų, o tų, kurios darbo rinkoje yra ar bus paklausios. Šioje srityje palaikysime profesinių mokyklų ir verslo bendradarbiavimą, pameistrystės įgyvendinimo idėją. Sieksime profesinio orientavimo plėtros, bes būtent profesinio orientavimo specialistai gali išaiškinti jaunajai kartai realias įsidarbinimo galimybes išmokus profesijos ar įgijus tam tikrų įgūdžių. Pokyčiai reikalingi ir aukštojo mokslo sistemoje. Šiuo metu per daug akcentuojamas aukštojo mokslo finansavimo klausimas, o aukštojo mokslo kokybė nueina į antrąjį planą. O juk kokybiškas aukštasis mokslas yra mūsų šalies ūkio vystymosi garantas.

INVESTICIJOS Į MOKSLINIUS TYRIMUS

Būtina užtikrinti, kad mokslinis ir kūrybinis tobulėjimas bei mokslo ir studijų sistema atitiktų visuomenės ir ūkio poreikius. Remsime jos atvirumą ir integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo platformą. Taip pat sieksime užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą visoms gyventojų grupėms, kad mažesnės pajamos ar gyvenamoji vieta (pvz., kaimo vietovė) neapribotų jauno žmogaus galimybių studijuoti. Būtina žymiai didinti mokslinių tyrimų finansavimą.

SVEIKATOS APSAUGA ARTI PILIEČIO

IR ŠIUOLAIKINIAI GYDYMO METODAI

Efektyvus sveikatos apsaugos sistemos finansavimas yra ne betikslis išlaidavimas, o investicija į sveikesnę visuomenę. Neabejotina mūsų partijos sėkmė buvo faktas, kad 2020 metų liepos 1 d. įsigaliojo nemokamus vaistus senjorams nuo 75 metų įteisinęs įstatymas, kurio priėmimo siekė LLRA-KŠS. Kitos kadencijos parlamente ryžtingai sieksime didinti pirminės sveikatos priežiūros finansavimą tam, kad būtų galima diagnozuoti ligas maksimaliai anksti. Manome, kad tikslinga būtų ne tik investuoti į onkologinių ligų diagnozavimą, bet ir naujausios kartos vaistus, kokie tik yra prieinami pasaulio rinkose ir kurie nemokamai priklausytų kiekvienam sergančiajam. Tokių pačių sąlygų sieksime ir retas ligas turinčių asmenų terapijai ir gydymui. Turime stipriai pasistūmėti gerinant sveikatos apsaugos paslaugas senyvo amžiaus gyventojams. Lietuva, panašiai kaip ir daugelis pasaulio valstybių, susiduria su visuomenės senėjimo problema ir, atitinkamai, senjorams būdingomis ligomis. Sieksime didesnio finansavimo senyvo amžiaus asmenų gydymo specialistų – geriatrų įdarbinimui sveikatos priežiūros įstaigose tam, kad senjorų gyvenimo lygis pagerėtų.

Sveikatos apsaugos įstaigos turi būti kuo arčiau žmonių, todėl pasisakome prieš ligoninių, ambulatorijų uždarymą mažesnėse vietovėse. Neįgalieji asmenys bei asmenys, išlaikantys neįgaliuosius asmenis, žmonės, kuriems nustatytos lėtinės ligos, bei žmonės, kurių pajamos yra žemiau skurdo ribos, privalo turėti galimybę atskaityti nuo pajamų išlaidas vaistams, jei per mėnesį jiems išleido daugiau kaip 30 eurų. Atskaityti būtų galima nustatytos ribos perviršį. Ši ir kitos lengvatos būtų prieinamos labiausiai nuskriaustiems, vargingiausiai gyvenantiems. Ryžtingai remsime profilaktines programas, skatinančias kovoti su civilizacinėmis ir profesinėmis ligomis. Taip pat mūsų paramos susilauks sveikatą stiprinančios iniciatyvos, ypač tos, kurios skatina sveiką gyvenimo būdą.

MOKESČIŲ SISTEMOS REFORMA

Bendrąjį vidaus produktą kuria kiekvienas dirbantysis šalies pilietis. Būtent LLRA-KŠS parlamentarų balsai lėmė, kad Seimas priėmė mokesčių reformos įstatymą, kuriuo įvestas diferencijavimo mokestis. Pagrindinis mūsų mokesčių sistemos trūkumas yra tas, kad didžiausia mokesčių našta tenka mažiausiai uždirbantiems. Būtų tikslinga diferencijuoti skirtingų piliečių grupių galimybes vykdyti mokestines prievoles ir prisidėti prie bendro rūpinimosi valstybe. Pasisakome už progresinį gyventojų pajamų mokestį bei siūlome taikyti solidarumo mokesčius toms verslo struktūroms, kurios mūsų šalyje uždirba daugiausia, tačiau jų indėlis į biudžetą yra labai nežymus.

Sieksime:

• Įdiegti mokestinio solidarumo principą, pagal kurį turtingesnis moka daugiau (1 euro dydžio mokestis gaunantiems minimalų darbo užmokestį);
• Sumažinti PVM iki 5 proc. maisto produktams.

Finansų įstaigos Lietuvoje susišluoja didžiulius pelnus, tačiau dar neseniai mokesčių mokėjo labai mažai. Kitose šalyse taikoma geroji praktika rodo, kad finansų įstaigų apmokestinimas yra teisingas ir efektyvus sprendimas. 2019 metų rudenį Lietuvos Seimas priėmė po pateikimo Mokesčio finansų įstaigoms įstatymo projektą, numatantį finansų įstaigų aktyvų apmokestinimą. Pagrindinis šių mokesčių įvedimo tikslas yra siekis padidinti valstybės biudžeto pajamas ir bankų dalyvavimą kuriant valstybės gerovę. Gautos papildomos pajamos į valstybės biudžetą gali būti nukreiptos į kryptingos socialinės politikos įgyvendinimą, ypač koronakrizės sukelto ekonomikos nuosmukio laikotarpiu. Tokius pačius principus siekiame taikyti didelių prekybos centrų apmokestinimui.

PAPILDOMOS LĖŠOS SOCIALINEI POLITIKAI EFEKTYVINANT MOKESČIŲ SISTEMĄ

Mūsų programoje numatytų visuomenei naudingų projektų, visų pirma orientuotų į šeimas, įgyvendinimas turės didelę reikšmę Lietuvos gyventojams, ypatingai koronakrizės sąlygomis, kuomet būtina sustiprinti šeimų, senjorų, jaunimo, darbo vietų bei visų asmenų, kuriuos per pastaruosius kelis mėnesius paveikė koronakrizės padariniai, apsaugą. Socialinei politikai vykdyti būtina užtikrinti papildomas įplaukas į valstybės biudžetą. Atskirų ES valstybių narių, įskaitant Lenkiją, patirtis rodo, kad tai yra įmanoma, jei efektyvinsime mokesčių sistemą, visų pirma gerinsime PVM surinkimą ir mažinsime šešėlinės ekonomikos mastus. Mokesčių surinkimo efektyvinimas leistų padidinti Lietuvos biudžeto pajamas. Papildomos mokesčių sistemos efektyvinimo priemonės leistų sulyginti verslininkų konkuravimo sąlygas. Svarbus biudžeto įplaukų šaltinis yra akcizai. Jei priimsime pataisas, kurios sumažintų nelegalios prekybos degalais mastus, sulyginsime ūkinės veiklos vykdymo sąlygas. Tai taip pat leistų padidinti legalios prekybos degalais mastus. Skylė biudžete atsiranda dėl kelių priežasčių, įskaitant šešėlinę ekonomiką ir administracijos klaidas. Didelė problema yra sukčiavimas, dėl kurio valstybė praranda daugiausia. Todėl mokesčių sistemos efektyvinimą reikėtų pradėti nuo kovos su nusikalstamomis veikomis.
Siūlome mokesčių sistemos efektyvinimo sprendimus, visų pirma susijusius su PVM, kurie leistų padidinti valstybės biudžeto pajamas. Didesnes pajamas iš PVM ir pelno mokesčių galima užtikrinti priimant pataisas, kurios pašalintų agresyvius mokesčių optimizavimo būdus. Taip pat pasisakome už degalų apyvartą reglamentuojančių teisės aktų pataisų paketo priėmimą, kuris leistų suderinti degalų importo sąlygas ir žymiai sumažinti nelegalios prekybos degalais mastus. Siūlome įvesti prievolę sumokėti PVM už Bendrijos viduje perkamus degalus per įmanomai trumpiausią laiką nuo jų patekimo į sandėlį ar akcizais apmokestinamų prekių atsiėmimo vietą arba pradėjus degalus gabenti Lietuvos teritorijoje. Tai leis padidinti benzino ir dyzelino legalaus pardavimo apimtis.

Taip pat pasisakome už sklandžios kontrolės sistemos sukūrimą, kuri:

• sumažins galimybes bandyti sukčiauti siekiant pasipelnyti iš biudžeto
• pašalins iš rinkos ūkinę veiklą imituojančias bendroves, kurios apgaudinėja sąžiningus verslininkus
• sudarys galimybes gauti duomenis, būtinus atitinkamai ir gretai sureaguoti bei atlikti finansų analizes, kurios leis atsekti operacijas su sukčiavimo siekiant pasipelnyti iš biudžeto požymiais.

Pagerinsime prekių vežimo keliais ir geležinkeliais stebėsenos sistemą, kuri turėtų apimti kurą, alkoholinius gėrimus, smulkintą tabaką, žaliavas cigaretėms gaminti bei Lietuvos pacientams sunkiai prieinamus vaistus.
Siūlome sukurti realiuoju laiku veikiančių kasų sistemą, kuri leistų automatiškai ir tiesiogiai perduoti mokesčių sistemai duomenis apie prievolę mokėti mokesčius, kilusią ką tik įsigijus/pardavus prekes. Tai bus svarbus žingsnis efektyvinant PVM surinkimą paskutiniame apyvartos etape, t.y. vykdant mažmeninę prekybą. Tokių kasų perduodami duomenys leis kontroliuoti ir stebėti realiuoju laiku vykdomą prekybą, o tai savo ruožtu slopins šešėlinę ekonomiką ir gerins sąžiningo konkuravimo prekybos srityje sąlygas. Mūsų siūlomi sprendimai užtikrins papildomas lėšas, kuriomis valstybė galėtų įgyvendinti socialinę politiką.

PARAMA ŠALIES VERSLININKAMS

Lietuvoje dar viena verslo struktūrų grupė yra nepagrįstai privilegijuota. Tai dideli prekybos centrai, kurie moka mažesnius mokesčius nei jų mažmeniniai konkurentai, priklausantys smulkių ir vidutinių įmonių grupei. Todėl siūlome apmokestinti mažmeninės prekybos subjektų (prekybos centrų) pajamas, viršijančias 45000 EUR per mėnesį ir skirti šias lėšas savivaldybėms, kurios galėtų padengti atliekų surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo išlaidas.

Siūlome atsisakyti įmokų SODRAI lubų, kurios dar labiau didina mokestinį neteisingumą tarp uždirbančių daug ir gaunančiųjų mažesnius atlyginimus – ypatingai skausmingą koronakrizės sukelto ekonomikos nuosmukio laikotarpiu. Gaunantiems minimalų darbo užmokestį siūlome taikyti tik simbolinį 1 euro dydžio mokestį, nes jau pats pavadinimas nurodo, kad tai yra mažiausios iš įmanomų dirbančiojo gyventojo pajamos.

PROGRAMA „NEGYVENAMOSIOS PASKIRTIES PATALPOS UŽ 1 EURĄ“

Siekdami pagerinti investavimo ir naujų darbo vietų kūrimo sąlygas, siūlome iš esmės peržiūrėti darbo santykių apmokestinimo tvarką bei socialiai atsakingų įmonių, sąžiningai mokančių atlyginimus ir  mokesčius valstybei apmokestinimą. Taip pat sieksime, kad ilgą laiką nenuomojamos valstybei ar savivaldybei priklausančios negyvenamosios paskirties patalpos, esančios kaimo teritorijose, atokiau nuo didmiesčių, būtų siūlomos už simbolinį 1 euro mokestį mažoms šeimoms priklausančioms įmonėms 1 metų laikotarpiui. Programa „Negyvenamosios paskirties patalpos už 1 eurą“ paskatins gyventojų verslumą, ypač kaimo vietovėse.

STIPRUS NACIONALINIS BANKAS

Bankų rankose sutelkta didelė valdžia. Jų turima pinigų generavimo galia (suteikiant paskolas už palūkanas) yra naudinga jų privatiems savininkams (dažniausiai užsienio). Pelnas, gaunamas generuojant pinigus, keliauja į privačias kišenes ir galiausiai iškeliauja už vietos bendruomenės, o netgi šalies ribų. Atėjo laikas, kad bankai pagaliau pradėtų tarnauti visuomenei ir Lietuvos vietos bendruomenėms bei susigrąžintų visuomenės pasitikėjimą. Mūsų nuomone, verta skatinti savivaldybių, t.y. bendruomeninių bankų idėją. Tokie bankai tarnautų visuomenei, kurioje veikia (kaip kraujas, kuris tarnauja visam organizmui). Bankui tenka išskirtinė moralinė atsakomybė, kadangi būtent ši finansų įstaiga yra verslo sandorių sąžiningumo sergėtojas.

Palūkanų norma skolinantis tokiuose bankuose galėtų būti gerokai mažesnė, kadangi ši finansų įstaiga vykdytų papildomai savivaldybės jai deleguotą vietos bendruomenės rėmimo funkciją. Banko akcininkai būtų ne privatūs investuotojai, kurių tikslas yra didinti pelną bet kokia kaina. Tokia įstaiga leistų daugeliui miestų ir jų gyventojų gerokai sutaupyti, o iš palūkanų gaunamas pelnas liktų cirkuliuoti vietos rinkoje. Šis sumanymas nepaiso įvairių skirtumų ir turėtų sujungti visus sektorius ir politines partijas – kad ir kokios skirtingos jos būtų. Už savivaldybių bankų aptarnavimą būtų atsakingos esamos valstybinio pašto operatoriaus įstaigos. Tai leistų sumažinti projekto išlaidas ir tuo pačiu pateikti gyventojams patrauklesnį pasiūlymą.

ATSARGI MIGRACIJOS POLITIKA

Migracija šiandien tapo bene universaliausiu reiškiniu, apėmusiu visą pasaulį. Žmonės migruoja ieškodami darbo, geresnių gyvenimo sąlygų, laisvės ar saugumo.

Lietuva susiduria su labai aktualia gyventojų mažėjimo problema. Ją lemia intensyvėjanti emigracija, kurią mažinti sieksime pasitelkdami ekonominius svertus, gerindami gyvenimo Lietuvoje sąlygas ir dedami pastangas tam, kad į šalį grįžtų išvykusieji iš jos. Šios problemos sprendimo būdus siūlome beveik kiekvienoje šios rinkimų programos dalyje, ypatingai pabrėždami socialinę į šeimas orientuotą politiką ir taikydami mūsų sukurtas kovos su korupcija priemones.

Parengsime veiksmingą ir kompleksinį priemonių paketą, kuris apsaugos Lietuvą nuo vertingiausių žmogiškųjų išteklių praradimo dėl emigracijos. Sukursime kuo įmanoma palankiausias teisines ir kitas sąlygas ekonominių emigrantų, Lietuvis piliečių grįžimui į šalį. Pasisakome prieš dvigubą emigrantų pajamų apmokestinimą. Jei emigrantai legaliai dirba užsienio šalyse ir ten sumoka mokesčius, jų pajamos negali būti dar kartą apmokestinamos mūsų šalyje. Taikydami paskatų ir atleidimo nuo mokesčių sistemą, remsime ir raginsime Europos Sąjungos valstybių narių piliečius atvykti į Lietuvą ir būtent mūsų šalyje mokėti mokesčius. Dabartinė situacija dėl epidemijos ir sėkmingas jos pažabojimas mūsų šalyje gali būti svarbus argumentas ES piliečiams svarstant galimybę apsigyventi Lietuvoje. Sieksime parengti konkurencingas, lyginant su kitomis ES šalimis, ūkinės veiklos vykdymo registravimo sąlygas, kai suinteresuotas subjektas deklaruos Lietuvos piliečių įdarbinimą pagal neterminuotą darbo sutartį inovaciniuose sektoriuose, t.y. tuose, kurių plėtra mūsų valstybei yra svarbi.

KETURI LIETUVOS KARINIO SAUGUMO RAMSČIAI

Mūsų valstybės saugumo politika turėtų apimti piliečių saugojimą nuo bet kokių išorės grėsmių, o jos tikslas turėtų būti valstybės nepriklausomybės ir jos suverenumo išsaugojimas. Tam būtina slopinti tarptautines grėsmes bei ginčus, tinkamai apmokyti ir aprūpinti kariuomenę. Dirbdami ta linkme, turėtume nepamiršti, kad šiuolaikiniame pasaulyje stiprėja tendenciją, pagal kurią karinės pajėgos nėra vienintelis karinio saugumo užtikrinimo būdas, o saugumo užtikrinimas nėra vien valstybės prerogatyva, o absoliučia atvejų dauguma – jai esant karinės, politinės ar ekonominės sąjungos nare. Būtinas Lietuvos saugumo sąlygas užtikrina šiuo metu mūsų šalies narystė NATO ir Europos Sąjungoje, tai savo ruožtu skatina gerai besiklostantį daugiašalį bendradarbiavimą su sąjungininkais. Neabejojame, kad kariniam saugumui tenka vienas reikšmingiausių vaidmenų užtikrinant valstybės saugumą. Tačiau mūsų narystė tarptautinėse sąjungose negali būti vienintelis Lietuvos saugumo politikos elementas. Pasisakome už šiuolaikinę keturių ramsčių valstybės saugumo sistemą:

• Narystė NATO
• Profesionali kariuomenė
• Kariuomenės aprūpinimas šiuolaikine įranga ir amunicija
• Jaunimo skatinimas užsiimti fiziniu lavinimu ir šaudymo sportu.

Pagal mūsų šalies prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus yra didinamas krašto gynybos finansavimas. Tačiau, galvodami apie saugumą, turėtume ne tik svarstyti klausimus dėl finansavimo, bet visų pirma kelti klausimą dėl išlaidų krašto gynybai veiksmingumo. Turėtume prioritetą skirti ne pasenusios, abejotino karinio potencialo įrangos įsigijimui, o investavimui į šiuolaikinius ir veiksmingus ginklus. Be to, tikslinga būtų išnaudoti mūsų šalies gamybinį potencialą ir galimybes pagaminti amuniciją, ypač šautuvus, savo valstybėje. Tokiu būdu ne tik įvykdysime tarptautinius įsipareigojimus, bet ir skatinsime Lietuvos ekonominę plėtrą ir darbo vietų išsaugojimą.

DRAUGIŠKA UŽSIENIO POLITIKA

Lietuvos užsienio politika turi užtikrinti valstybės interesų įgyvendinimą, didinti saugumą bei piliečių gerovę, taip pat stiprinti mūsų šalies pozicijas tarptautinėje arenoje. Svarbiausias mūsų programos užsienio politikos srityje tikslas yra draugiška ir atsakinga užsienio politika artimiausių kaimynų – Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos ir Rusijos – atžvilgiu. Stiprindami ryšius su savo kaimynais, skatinsime ekonominį, mokslinį, technologinį, kultūrinį, socialinį bei aplinkosauginį bendradarbiavimą. Geresni kaimyniniai santykiai suaktyvins socialinius, kultūrinius ir ekonominius ryšius, įskaitant smulkią pasienio prekybą. Mūsų prioritetas yra šalies pozicijos ES ir NATO struktūrose stiprinimas, kas leistų mums geriau ir efektyviau užtikrinti mūsų piliečiams saugumą, gerovę ir geresnes gyvenimo sąlygas aktyviai panaudojant ES fondų lėšas, visų pirma iš Sanglaudos fondo, kurio tikslas yra mažinti skirtumus ir disproporcijas tarp senosios ir naujosios ES šalių.

Žiūrėdami kelis metus ir netgi dešimtmečius į priekį, pasisakome už naująją ir aktyvesnę Baltijos ir Vidurio Europos regionų politiką, siekdami panaudoti abipusį tarptautinį bendradarbiavimą su mūsų partneriais Lietuvos ekonomikos skatinimui ir mūsų saugumo didinimui, įskaitant energetinį.

„VIA BALTICA“ IR „RAIL BALTICA“

Pasisakome už visą „Via Baltica“ koncepcijos įgyvendinimą, iš dalies įgyvendintą greitkelio nuo Varšuvos iki Estijos Talino, einantį nuo Lenkijos per Lietuvą ir Latviją iki Estijos, koncepciją. Tai yra pagrindinis Baltijos šalis jungiantis kelias. „Via Baltica“ kartu su geležinkelių jungtimi „Rail Baltica“ yra Europos transporto koridoriaus, kurio tikslas yra transporto infrastruktūros gerinimas šioje Europos dalyje, dalis. Projektas yra svarbus mūsų eksportui, ekonomikai ir valstybės saugumui.

Šių geležinkelio ir kelio jungčių plėtros planas yra realus, jei Lietuvai bus papildomai skirta apie 1,64 mln. eurų. Projekto įgyvendinimo visose šalyse vertė yra 5,8 mlrd. eurų, tačiau svarbu yra tai, kad darbai Lietuvoje yra kur kas labiau pažengę nei Latvijoje ir Estijoje. Kai kuriuos iš jau atliktų darbų reikėtų modernizuoti, pritaikyti naujiems reikalavimams, tačiau jau nutiestos „Rail Baltica“  atkarpos modernizavimo kaštai gali viršyti jau įgyvendinto pirmojo etapo kaštus. Todėl pateiksime Europos Sąjungai prašymą skirti šiai svarbiai investicijai papildomą finansavimą, kadangi šis projektas yra mums savotiškas langas į pasaulį.

KELIŲ INFRASTRUKTŪROS GERINIMAS

Viena opiausių mūsų šalies problemų yra prasta vietinės reikšmės kelių (gatvių) būklė. Šių kelių ilgis sudaro apie 60 000 km., t.y. trigubai viršija valstybinės reikšmės kelių ilgį. Vietinės reikšmės kelių, žvyrkelių priežiūra, eismo saugumo užtikrinimas priklauso savivaldybių kompetencijai. Sparčiai didėjant eismo intensyvumui, transporto infrastruktūra neužtikrina regionų ekonominės, socialinės plėtros, netenkina gyventojų poreikių. Padėtį pagerinti gali tik tinkamo finansavimo užtikrinimas. Mūsų frakcijos Seime pastangomis lėšos savivaldybėms šiai funkcijai vykdyti buvo padidintos iki 30 proc. (anksčiau joms buvo skiriama vos 20 proc.) nuo visos Kelių priežiūros ir plėtros programos sumos.

LLRA- KŠS siūlo kitos kadencijos Seimui didinti finansavimą vietinės reikšmės keliams (gatvėms) iki mažiausiai 40 proc. nuo bendros metinės sumos. Proporcingesnis lėšų paskirstymas užtikrintų efektyvesnę vietinės reikšmės kelių priežiūrą kaimiškose vietovėse, gatvių, šaligatvių ir kiemų priežiūrą miestuose ir miesteliuose, saugesnes eismo sąlygas visoje Lietuvoje ir mažesnį eismo įvykių skaičių.

ŽEMĖS ŪKIS

Žemės ūkis yra svarbus šaliai ekonominiu, socialiniu, etnokultūriniu bei gamtosaugos požiūriu. Žemės ūkis ir maisto pramonė sukuria didesnę Lietuvos BVP dalį, tai vienas svarbiausių produkciją eksportui gaminančių sektorių. Žemės ūkio srityje mūsų šalis vis dar turi daug neišnaudoto potencialo, neapdirbamos ir apleistos žemės plotai yra labai dideli. Visi smulkūs ūkininkai turi būti atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo už 5 ha žemės ūkio paskirties žemės plotą kaimo vietovėse. Žemės mokesčio lengvatos turi būti taikomos žemės savininkams – fiziniams asmenims, kurių šeimose nėra darbingų asmenų, pensininkams ir nepilnamečiams. Tai ypatingai svarbu koronakrizės sukelto ekonomikos nuosmukio laikotarpiu.

Mažo ir vidutinio ūkio savininkas yra visiškai priklausomas nuo supirkėjo valios. Nesikooperavimas žemės ūkio srityje apsunkina žemdirbiams naudojimąsi paskolomis ar kitomis banko paslaugomis. Todėl remsime žemdirbių kooperavimąsi bei sieksime sukurti Lietuvoje efektyvią, žemdirbiams ir perdirbėjams žemdirbystės palankią sistemą. Žemės ūkio plėtros galimybes įžvelgiame kaimo turizmo skatinimo priemonėse. Kaip realias vertiname valstybės galimybes paremti fotovoltinės energijos gamybos plėtrą ir mažų vėjo jėgainių parkų statybą. Kitoje finansinėje perspektyvoje būtina tęsti derybas su ES dėl tiesioginių išmokų mūsų ūkininkams didinimo, taip pat įžvelgiame galimybių dar kartą peržiūrėti šiuo metų galiojančių išmokų dydžius ir siekti jų nuolatinio augimo, kad tiesioginės išmokos galiausiai pasiektų ES ūkininkams mokamų išmokų vidurkį. ES ūkininkai turi būti vertinami vienodai, neskirstant jų į senąją ir naująją Europą, kaip to reikalauja sąžiningumas ir Europos solidarumas.

Pasisakome už Sėklininkystės instituto iškėlimą iš Vilniaus ir jo užimame daugiau kaip 300 hektarų plote siūlome suprojektuoti 3-4 tūkstančių sklypų individualiai statybai, tokiu būdu kompensuojant sovietmečiu užgrobtą ir iki šiol negrąžintą žemę.

BIOKURAS IR ENERGETIKA

Siūlome išnaudoti mūsų šalies potencialą ir remti biokuro gamybą Lietuvoje. Tai turėtų teigiamą poveikį tiek mūsų šalies žemės ūkiui, tiek šilumos ūkiui, energetikai bei darbo rinkai. Pirma, jei visiškai pereitume prie biokuro gamybos žemės ūkio srityje, pradėtume dirbti apie 300 tūkst. ha šiuo metu dirvonuojančios žemės, o tai leistų sukurti apie 10 tūkstančių naujų darbo vietų kaimo vietovėse. Be to, biokuras yra pigesnis nei dujos ar kiti energijos šaltiniai. Šios ūkio šakos plėtra taip pat didintų Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Neabejotina, kad šioje Europos dalyje vis didesnis vaidmuo tenka degalų tiekimo diversifikavimui. „ORLEN Lietuva“ priklauso pozicijas vis stiprinančiai kapitalo grupei „ORLEN“, kuri kaip tik šiuo metu perima „LOTOS“ grupės kontrolę. Bendrovė „LOTOS“ dirba naftos paieškos, gavybos, perdirbimo bei naftos produktų platinimo srityje. Įžvelgiame galimybių, susiderėjus su Lenkijos valdžia, ne tik plačiau naudotis galimybėmis, kurias atveria vykdomas bendradarbiavimas, bet ir padidinti galimybes bendrovei „ORLEN Lietuva“ gaminti biokurą iš Lietuvos ūkininkų tiekiamų komponentų bei jį eksportuoti.

APLINKOS APSAUGA

Siūlome mažinti Lietuvos gyventojų mokamus atliekų surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo mokesčius ir apmokestinti didžiuosius mažmeninės prekybos centrus, kurių pajamos viršija 45000 EUR per mėnesį. Šio mokesčio dalį būtų tikslinga skirti savivaldybėms, kurios šiomis lėšomis galėtų iš dalies padengti atliekų surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo išlaidas.

Remsime „žaliosios ekonomikos“ pagrindų kūrimą, kurią vertiname kaip ekonominės ir socialinės plėtros impulsą. Tai siūlome daryti įgyvendinant atsinaujinančios ir alternatyviosios energetikos plėtros programas, ypatingą dėmesį skiriant paramai efektyviai energiją naudojančiai pramonei ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios pramonei. Remsime ekologinio mąstymo propagavimą nuo pat vaikų darželio. Siūlome taikyti mokestines lengvatas ekologiškiems produktams.

SVEIKAME KŪNE SVEIKA SIELA

Propaguosime sportinę veiklą kaip vieną efektyviausių gyvenimo kokybės ir sveikatos gerinimo priemonę. Sieksime pagerinti sąlygas užsiimti sportu ne tik jo mėgėjams, bet ir visiems gyventojams. Sukursime sąlygas sportuoti visiems, nepaisant lyties, amžiaus ar fizinio pasirengimo. Remsime laisvalaikio ir sporto renginių organizavimą, parengsime fizinio aktyvumo programas vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems asmenims bei socialinę atskirtį patiriantiems asmenis, remsime nevyriausybines organizacijas, plėtojančias „sporto visiems“ idėją. Atsižvelgdami į prastėjančią vaikų ir jaunimo sveikatos būklę, siūlysime didinti fizinio lavinimo pamokų skaičių mokyklose.

Sukursime į švietimo sistemą integruotą sporto organizacinį modelį, kuris apims visas vaikų ir jaunimo švietimo bei lavinimo grandis. Vaikų ir jaunimo sportui suteiksime svarbaus ugdymo elemento statusą, skatinsime jų fizinį aktyvumą. Pateiksime pasiūlymą sporto stipendijas mokėti polinkį į sportą turintiems jaunuoliams, bandysime įtikinti, kad būtina investuoti į sporto infrastruktūros profesionaliems sportininkams plėtrą. Mūsų nuomone, atstovavimas Lietuvai sporto varžybose yra ne tik prestižo reikalas, bet ir puiki mūsų šalies reklama. Todėl mūsų valstybės interesas yra, kad mūsų profesionalūs sportininkai pasiektų kuo geriausių rezultatų jų disciplinose.

GYVENIMO BŪDAS IR EKOLOGIJA

Skatinsime sveiką gyvenimo būdą ir ekologiškų produktų pasirinkimą. Tokiu būdu sieksime, kad vartotojai sureguliuotų rinką rinkdamiesi sveikesnius produktus – tiek maisto produktus, tiek namų ūkiui skirtus produktus. Taip gamintojai būtų skatinami gaminti aplinką tausojančius produktus. Pateiksime pasiūlymą apmokestinti plastikinius maišelius, kurių bent 30 proc. sudėties nesudaro perdirbtas plastikas. Kartu pasiūlysime netaikyti PVM mažmeninėje prekyboje naudojamiems popieriniams maišeliams. Įteisinsime draudimą importuoti į Lietuvą komunalines atliekas, padidinsime baudas už tyčinį gamtos teršimą, nežmogišką elgesį su gyvūnais ir sukeltą miško gaisrą.

KULTŪRA IR PAVELDAS

Kultūros prieinamumą užtikrinsime visiems, nepaisant demografinių skirtumų. Imsimės veiksmų prieš asmenų, socialinių grupių, amžiaus grupių (ypač vyresnio amžiaus žmonių), taip pat įvairių šalies regionų kultūrinę atskirtį. Remsime ir skatinsime Trečiojo amžiaus universitetų ir vyresnio amžiaus mėgėjų meno ir kultūros kolektyvų kūrimą. Siekdami išspręsti šią problemą, siūlome sukurti nuoseklią sistemą kovai su fizinėmis, finansinėmis, komunikacinėmis ir informacinėmis kultūros prieinamumo kliūtimis.

Lietuva yra apdovanota nuostabiu kultūriniu ir istoriniu paveldu. Puoselėsime šį paveldą, sieksime, kad mūsų protėvių kultūrinis palikimas – tai yra meno, gamtos ir architektūriniai paminklai, senovinės kapinės – būtų tinkamai apsaugotas ir taptų svarbia istorijos pamoka būsimoms kartoms.

KULTŪRINIS ŠVIETIMAS

Siekdami ugdyti Lietuvos jaunosios kartos tarpkultūrinę kompetenciją, skatinsime visuomeninį kultūrinį švietimą. Per tokius užsiėmimus jaunieji turėtų galimybę pažinti gyvąją kultūrą, nepriklausomai nuo to, kur yra švietimo įstaiga. Įdiegsime meno įstaigų, įgyvendinančių vaikų ir jaunimo švietimo programas, dotacijų sistemą. Skatinsime ir remsime meniškai apdovanotą jaunimą – globosime jų debiutą ir tolesnę karjerą.

Populiarinsime skaitymą, rengdami respublikines skaitymo akcijas, kuriose dalyvautų visų pirma jaunieji piliečiai; parengsime ir įgyvendinsime plačias programas, populiarinančias Lietuvos ir pasaulio klasiką bei šiuolaikinę literatūrą ir skleidžiančias žinias apie kultūrą. Pagerinsime bibliotekų darbo sąlygas ir pildysime bibliotekų knygų katalogus, imsimės veiksmų siekdami pagerinti autorių ir vertėjų socialinę bei materialinę padėtį.

Ypatingą dėmesį skirsime nacionalinės kultūros propagavimui. Sieksime visų tautų, gyvenančių šiose žemėse nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų – lenkų, rusų, baltarusių, žydų, totorių – kultūrinio paveldo, architektūros bei istorinių vertybių išsaugojimo. Skatinsime nevyriausybinių organizacijų bei neformalių grupių iniciatyvas, nukreiptas į kūrybiškumą, kultūrinio paveldo ir meno populiarinimą. Sudarysime sąlygas kurti vietos meno būrelius, ypatingai kaimų ir miestelių vietovėse.

DVASINGUMO PUOSELĖJIMAS

Visi mūsų politiniai, ekonominiai, socialiniai ir kultūrinai siekiai yra be galo svarbūs, tačiau svarbiausia yra mūsų dvasinė būsena. Tik Dievu tikintys žmonės sugeba atleisti, mylėti, dalytis gerumu, kurti aplink save laimingą aplinką. Kai yra taika ir ramybė mūsų širdyse, galime jas skleisti taip pat mūsų šeimose, visuomenėje ir visoje šalyje.

Amerikiečių mokslininkas Josh McDowell paskelbė stulbinančią statistiką, kurios duomenimis, jaunimas, kuris savo tikėjimą remia Šventuoju Raštu, yra 10,6 kartų mažiau linkęs vartoti narkotikus, 4 kartus mažiau linkęs vogti, 5,5 kartų rečiau nusižudyti, 3,7 kartų – pasigerti, 3,4 kartų – nuskriausti kitą žmogų. Būtent tai yra kelias taupyti valstybės biudžeto lėšas, visų pirma Vidaus reikalų bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų.

Europoje vyraujanti postmodernistinė kultūra, atmesdama objektyviąją tiesą, sukelia vis didesnę sumaištį dvasiniame ir visuomeniname gyvenime. Tokių vertybių, kaip: gyvybė nuo pradėjimo iki natūralios mirties, šeima kaip vyro ir moters meilės ir atsakomybės vienas už kitą ir už palikuonis vaisius, neigimas, gyvenimas be Dievo – visa tai yra palanki terpė įvairiems ekstremaliems, amoraliems veiksmams ir polinkiams. Ryžtingai pasipriešinsime bandymui sukelti Lietuvoje kultūrinę revoliuciją ant neomarksizmo pamatų. Neleisime peržiūrėti santuokos kaip moters ir vyro sąjungos apibūdinimo, taip pat neleisime Lietuvos mokyklose propaguoti gender ideologijos. Vaikai turi būti auklėjami laikantis jų tėvų pasaulėžiūros. Tradicija ir prigimtinė teisė šimtmečius leido išlaikyti Lietuvoje pagrindinius etikos ir moralės principus. Norime, kad Lietuva ir jos gyventojai gyventų ramiai ir mėgautųsi gerove, taip pat taikiai sugyventų su mūsų kaimynais lenkais, rusais ir baltarusiais, palaikytų su jais dialogą, o jų abipusiai santykiai būtų paremti pagarba ir partnerystės santykiais. Norime ieškoti to, kas jungia, o ne to, kas skiria ar silpnina mūsų valstybingumą. To iš mūsų reikalauja istorija ir atsakomybė prieš kitų Lietuvos piliečių kartų sėkmingą gyvenimą.

***

Nesvarbu, kokia yra kiekvieno iš mūsų tautybė, politiniai įsitikinimai, socialinis statusas – mums visiems reikia taikos ir ramybės. Todėl visus mūsų planus ir lūkesčius, kuriuos aprašėme šioje programoje, patikime Dievo valiai, tikėdami, kad Jis suteiks mums pakankamai jėgų, išminties ir sveikatos įgyvendinti šias idėjas visų mūsų šalies piliečių labui.

Krikščioniškosios vertybės, tradicinės šeimos vertybės, socialinis teisingumas ir sąžininga politika – tai pagrindiniai LLRA-KŠS šūkiai.

Tepadeda mums Dievas!

Patvirtinta LLRA-KŠS konferencijoje

LLRA-KŠS pirmininkas Valdemar Tomaševski

Vilnius, 2020-07-27

Pagrindiniai LLRA-KŠS šūkiai:

Už krikščioniškąsias vertybes!
Už tradicinės šeimos vertybes!
Už socialinį teisingumą!
Už sąžiningą politiką!