Gerbiami Lietuvos gyventojai
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos Spaudos biuras pristato aktualią medžiagą dėl pastarojo meto skandalingų įvykių Lietuvoje. Skandalas, kilęs dėl pedofilija įtariamo Lietuvos Seimo nario, atvėrė akis žmonėms ir atskleidė tikrąsias vertybes tų, kurie jomis piktnaudžiauja.
Be to, sudarant reitingus tebemanipuliuojama balsų, atiduodamų už partijas ir politikus, skaičiavimais. Kalbu apie taip vadinamąsias apklausas, kurios visiškai prasilenkia su tikrove, o skaičiai imami beveik iš lubų. Tai yra daroma tam, kad, sumažinus „nepatogių” kandidatų reitingą, būtų prigesintas jų elektorato aktyvumas, kuris, galiausiai nustojęs tikėti gerais rezultatais, į rinkimus paprasčiausiai neateis.
Tikrųjų vertybių sargyboje
Lietuvą krečia dar vienas skandalas. Generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą konservatorių partijos Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) nariui Kristijonui Bartoševičiui, kuris įtariamas pedofilija. Matyt, teisėsaugos institucijos turi rimtų jo kaltės įrodymų, jei Generalinė prokuratūra ryžosi paskelbti atitinkamą pareiškimą ir paviešinti įtarimus. Pas mus, žinoma, galioja nekaltumo prezumpcija, tačiau praktiškas jau niekas neabejoja, kad pareikšti įtarimai dėl nepilnamečių seksualinio išnaudojimo turi pagrindo. Neatsitiktinai pati partija, į savo sąrašą įtraukusi jaunuolį, nedelsdama nuo jo atsiribojo ir pavadino atsitiktiniu žmogumi, „bendrakeleiviu“. Nors dar visai neseniai ta pati partija patikėjo „jaunimo žinovui“ vesti diskusijas apie būtinumą diegti mokyklose lytinį švietimą, kaip paskatinimą deleguodavo jį į prestižines komandiruotes užsienyje ir netgi dėkojo už vaisingą bendradarbiavimą, išreikšdama viltį dar kartą pamatyti jį sąraše, kai jis, nujausdamas problemas, suskubo atsisakyti mandato.
Dabar konservatorių partija ir jai artimi politologai tikina, kad vieno konservatoriaus elgesys nemeta šešėlio ant visos partijos. Sako, kad tik ši vienintelė politinė jėga yra šalies demokratijos tvirtovė. Ir nepaisant pavadinimo „krikščionys demokratai“, įnirtingai pasakoja apie kažkokias naujas europines vertybes, lyg pastarosios ėmė ir staigiai pasikeitė, įgaudamos naują reikšmę.
O kas gi atsitiko su tradicinėmis vertybėmis? Nuvertėjo? Buvo suteptos, nupigo ar susidėvėjo? Kodėl pastaruoju metu mums bando įbrukti kažkokias išgalvotas dirbtines vertybes lyg kokią pigią plastmasę vietoje brangaus porceliano? O mes nenorime plastmasės. Mes nenorime, kad mūsų tradicinės viešojo gyvenimo taisyklės būtų išvežtos į šiukšlyną, nenorime gyventi pagal kažkokias naujas taisykles. Kaip ir anksčiau tikrosiomis ir nekeistinomis vertybėmis laikome padorumą, harmoniją, logiką, saiką, teisingumą, sąžiningumą, meilę Tėvynei, šeimą, abipusę pagarbą ir žmogaus orumą.
Tačiau į valdžią patekusios liberalų ir konservatorių koalicijos, besilenkiančios auksiniam veršiui ir tapusios bedvase užsienio marionete, nedomina tautos dvasingumas, Lietuvos likimas ir vaikų ateitis. Jų vertybės yra absoliutus diktatas ir noras priversti tylėti kitaminčius. Jokio dialogo, jokio kompromiso! Jų vertybe tapo ir moralinis palaidumas, o kūniški malonumai – nauja dievybe, ant kurios altoriaus aukojamos ir šeima, ir santuoka, ir vaikai. Egoizmas, išskirtinių teisių sau reikalavimas, savimeilė, neapykanta savo tautai, puikybė, piktumas, neapykanta, pavydas – visa tai yra pateikiama kaip naujos vertybės.
Šėtoniškas planas, sutinkate? Patys lįsime į kilpą? Nejaugi leisime, kad jų brukamos taisyklės taptų visos mūsų tautos gyvenimo ir visuomenės sandaros pagrindu?
Pasiutusių globalistų ir naujos ideologijos vėliavnešių gaujoje išsiskiria partija, kuri niekada nenusilenkdavo ir principingai kovojo už savo tradicinę krikščioniškąją poziciją, taip, beje, pagrįsdama savo pavadinimą „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ – Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Ši partija realiai kelia grėsmę valdančiajai viršūnei, nes juk neatsitiktinai įžūliu šmeižtu, persekiojimu, menkinančių etikečių klijavimu ir maišymu su purvu ją bandoma visam laikui išguiti iš politinio ir visuomeninio gyvenimo. Tačiau teisybė visuomet laimi ir, galbūt, jos yra tokia misija, kad, nepaisant visko, nuosekliai ir atkakliai gintų tikrąsias ir amžinas vertybes.
Senajame Testamente Abraomas maldavo Dievo pasigailėti pasmerktus, nuodėmių liūne paskendusius miestus Sodomą ir Gomorą, žadėdamas rasti juose bent 10 teisiųjų. Ir Dievas pažadėjo Abraomui pasigailėti Sodomos vos dėl 10 teisiųjų, jei tik juos mieste pavyks rasti. Tačiau, nepaisant Abraomo pastangų, jis nesurado Sodomoje net 10 teisiųjų. Manome, kad Vilniuje šiandien gyvena daugiau kaip 10 teisiųjų. Ir jie, gelbėdami Vilnių, palaikys LLRA-KŠS sąrašą Nr. 1 ir mūsų lyderį – kandidatą į Vilniaus miesto merus Waldemarą Tomaszewskį.
Vilniau, kartu esame jėga!
Vilnius ir Vilniaus kraštas tapo šiandien liberalių ir krikščioniškų vertybių dvikovos lauku. Kadenciją baigiančio Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atlaisvinamą „šventąją vietą“ bando užimti visų svarbiausių Lietuvos politinių partijų atstovai. Juk sostinės vadovo pareigos yra neretai svarbesnės nei Seimo nario, nes Vilniuje šiuo metu gyvena beveik 570 tūkst. gyventojų, t.y. kas penktas Lietuvos gyventojas. Jei prie jų dar pridėsime daugiau kaip 100 tūkst. Vilniaus rajono gyventojų, galima įsivaizduoti, kokie svarbūs yra visų valdžios grandžių rinkimai svarbiausiame Lietuvos regione.
Neseniai svarbiausios Lietuvos žiniasklaidos priemonės paskelbė sostinės regiono gyventojų kandidato į Vilniaus miesto merus Mykolo Majausko užsakymu atliktos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos rezultatus. O juk visuotinai žinoma yra tiesa, kad kas moka, tas ir muziką užsako. Vis dėlto įdomu, iš kur kandidatas, neseniai „išprašytas“ iš konservatorių partijos, turi pinigų tokiai nepigiai apklausai? Ir ar verta tikėti jos rezultatais?
Vis dėlto sociologai, remdamiesi šios apklausos rezultatais, jau tvirtina, kad realių kandidatų į Vilniaus miesto merus yra vos trys. Artūras Zuokas (22,6%), Mykolas Majauskas (17,1%) ir konservatorius Valdas Benkunskas (14,4%). Suprask, kad kitiems kandidatams apie vietą trejetuke nė neverta svajoti. Jie rikiuojasi toliau: Laisvės partijos atstovas Vytautas Tomas Raskevičius, socialdemokratė Rasa Budbergytė, Liberalų sąjūdžio kandidatė Eglė Radvilė, Vytautas Sinica iš Nacionalinio susivienijimo, Darbo partijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ir pats išsikėlęs buvęs Darbo partijos narys Aidas Gedvilas.
Keista atrodo tai, kad šiuose žiniasklaidoje skelbiamuose reitinguose trūksta vieno iš realiausių Vilniaus valdančiosios partijos Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) kandidato, europarlamentaro Waldemaro Tomaszewskio pavardės. Verta priminti, kad būtent W. Tomaszewski 2015 metais, kai prie valdžios vairo pirmąkart stojo Remigijus Šimašius, I ture užėmė trečią vietą, surinkęs 17% rinkėjų balsų ir tik nedidele balsų persvara užleidęs vietą į II turą patekusiam Artūrui Zuokui (18%). Tiesą sakant, jo žiniasklaida irgi atkakliai nepastebėdavo, savo prognozėse neduodama nė menkiausio šanso laimėti.
Kodėl gi politologai ir žiniasklaida ignoruoja W. Tomaszewskį? Matyt, realūs, o ne prijaukintų sociologų nubrėžtų LLRA-KŠS lyderio reitingų lentelės išgąsdino valdžios turėtojus iki tokio lygio, kad jie jau priešrinkiminės kovos pirminėje stadijoje bando neminėti jo vardo. Kodėl?
Neatmestina, kad dėl to, jog išimtinai Tomaszewskio ir LLRA-KŠS partijos programoje atsirado vietos nuostatoms apie kovą už šeimos vertybes prieš brukamas „liberalias“ vertybes absoliutaus visko leidimo, ištvirkavimo ir paleistuvystės. Šiuo metu Lietuvoje mažai kas atvirai priešinasi šio sodomizmo viršenybei. Tačiau lietuvių tauta nėra akla ir viską mato.
Burtų keliu ištrauktas Nr. 1 sąrašui LLRA-KŠS yra simbolis, kad šios politinės jėgos skelbiamos idėjos yra šiandien reikalingos kaip niekad anksčiau.
Laisvės partijos atstovas Vytautas Tomas Raskevičius pareiškė, kad jam tapus meru, jis net nelauks, kol Seimas priims Partnerystės įstatymą, o iškart patvirtins tokią tvarką Vilniuje ir Lietuvos sostinę pavers gėjams laisva zona, kurioje bus galima sudaryti vienalytes sąjungas nepaisant centrinės valdžios. Vilniečiai, ar Jūs to norite?
Dar į valdžią veržiasi du konservatorių atstovai, kurių partijos pavadinime figūruoja „krikščionys demokratai“. Kokie gi jie yra krikščionys, jei savo autoritetu dengia koalicijos mažesniųjų brolių – Laisvės partijos – bandymus brukti mums LGBT vertybes ir įteisinti narkotikus? Nejau sociologai nori pasakyti, kad partijos, skelbiančios tokias vertybes, atstovai turi šansų vadovauti Vilniui?
Ir kodėl rinkimuose dalyvauja du konservatoriai: Valdas Benkunskas ir Mykolas Majauskas. Tegul Jūsų nesuklaidina faktas, kad pastarasis paliko TS-LKD gretas. Tai yra akivaizdi konservatorių kelių judesių kombinacija, kurią jie naudojasi toli gražu ne pirmą kartą.
Štai ir šiandien specialiai konservatorių sukurtas tandemas Majauskas-Benkunskas kovoja su realiais lyderiais: Zuoku-Tomaszewskiu.
Susivienykime ir neleiskime būti apgauti darkart. Palaikykime LLRA-KŠS sąrašą ir jo lyderį, kandidatą į Vilniaus miesto merus Waldemarą Tomaszewskį, atstovaujantį rinkėjų, o ne globalistų interesams!
