Tikrųjų vertybių sargyboje
Lietuvą krečia dar vienas skandalas. Generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą konservatorių partijos Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) nariui Kristijonui Bartoševičiui, kuris įtariamas pedofilija. Matyt, teisėsaugos institucijos turi rimtų jo kaltės įrodymų, jei Generalinė prokuratūra ryžosi paskelbti atitinkamą pareiškimą ir paviešinti įtarimus. Pas mus, žinoma, galioja nekaltumo prezumpcija, tačiau praktiškas jau niekas neabejoja, kad pareikšti įtarimai dėl nepilnamečių seksualinio išnaudojimo turi pagrindo. Neatsitiktinai pati partija, į savo sąrašą įtraukusi jaunuolį, nedelsdama nuo jo atsiribojo ir pavadino atsitiktiniu žmogumi, „bendrakeleiviu“. Nors dar visai neseniai ta pati partija patikėjo „jaunimo žinovui“ vesti diskusijas apie būtinumą diegti mokyklose lytinį švietimą, kaip paskatinimą deleguodavo jį į prestižines komandiruotes užsienyje ir netgi dėkojo už vaisingą bendradarbiavimą, išreikšdama viltį dar kartą pamatyti jį sąraše, kai jis, nujausdamas problemas, suskubo atsisakyti mandato.
Dabar konservatorių partija ir jai artimi politologai tikina, kad vieno konservatoriaus elgesys nemeta šešėlio ant visos partijos. Sako, kad tik ši vienintelė politinė jėga yra šalies demokratijos tvirtovė. Ir nepaisant pavadinimo „krikščionys demokratai“, įnirtingai pasakoja apie kažkokias naujas europines vertybes, lyg pastarosios ėmė ir staigiai pasikeitė, įgaudamos naują reikšmę.
O kas gi atsitiko su tradicinėmis vertybėmis? Nuvertėjo? Buvo suteptos, nupigo ar susidėvėjo? Kodėl pastaruoju metu mums bando įbrukti kažkokias išgalvotas dirbtines vertybes lyg kokią pigią plastmasę vietoje brangaus porceliano? O mes nenorime plastmasės. Mes nenorime, kad mūsų tradicinės viešojo gyvenimo taisyklės būtų išvežtos į šiukšlyną, nenorime gyventi pagal kažkokias naujas taisykles. Kaip ir anksčiau tikrosiomis ir nekeistinomis vertybėmis laikome padorumą, harmoniją, logiką, saiką, teisingumą, sąžiningumą, meilę Tėvynei, šeimą, abipusę pagarbą ir žmogaus orumą.
Tačiau į valdžią patekusios liberalų ir konservatorių koalicijos, besilenkiančios auksiniam veršiui ir tapusios bedvase užsienio marionete, nedomina tautos dvasingumas, Lietuvos likimas ir vaikų ateitis. Jų vertybės yra absoliutus diktatas ir noras priversti tylėti kitaminčius. Jokio dialogo, jokio kompromiso! Jų vertybe tapo ir moralinis palaidumas, o kūniški malonumai – nauja dievybe, ant kurios altoriaus aukojamos ir šeima, ir santuoka, ir vaikai. Egoizmas, išskirtinių teisių sau reikalavimas, savimeilė, neapykanta savo tautai, puikybė, piktumas, neapykanta, pavydas – visa tai yra pateikiama kaip naujos vertybės.
Šėtoniškas planas, sutinkate? Patys lįsime į kilpą? Nejaugi leisime, kad jų brukamos taisyklės taptų visos mūsų tautos gyvenimo ir visuomenės sandaros pagrindu?
Pasiutusių globalistų ir naujos ideologijos vėliavnešių gaujoje išsiskiria partija, kuri niekada nenusilenkdavo ir principingai kovojo už savo tradicinę krikščioniškąją poziciją, taip, beje, pagrįsdama savo pavadinimą „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ – Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Ši partija realiai kelia grėsmę valdančiajai viršūnei, nes juk neatsitiktinai įžūliu šmeižtu, persekiojimu, menkinančių etikečių klijavimu ir maišymu su purvu ją bandoma visam laikui išguiti iš politinio ir visuomeninio gyvenimo. Tačiau teisybė visuomet laimi ir, galbūt, jos yra tokia misija, kad, nepaisant visko, nuosekliai ir atkakliai gintų tikrąsias ir amžinas vertybes.
Senajame Testamente Abraomas maldavo Dievo pasigailėti pasmerktus, nuodėmių liūne paskendusius miestus Sodomą ir Gomorą, žadėdamas rasti juose bent 10 teisiųjų. Ir Dievas pažadėjo Abraomui pasigailėti Sodomos vos dėl 10 teisiųjų, jei tik juos mieste pavyks rasti. Tačiau, nepaisant Abraomo pastangų, jis nesurado Sodomoje net 10 teisiųjų. Manome, kad Vilniuje šiandien gyvena daugiau kaip 10 teisiųjų. Ir jie, gelbėdami Vilnių, palaikys LLRA-KŠS sąrašą Nr. 1 ir mūsų lyderį – kandidatą į Vilniaus miesto merus Waldemarą Tomaszewskį.